112 pranešimai
⌕
Verslas

Gera kalėdinė žinia iš eksperto lūpų: gyvos žaliaskarės iš Lietuvos trauktis neketina

Redakcija · 2023-12-21 16:42

Prieškalėdiniu laikotarpiu regint parduodamas, perkamas bei puošiamas eglaites mintys apie šios rūšies medžius dažniau nei įprastai turbūt aplanko kiekvieną, o kartu kelia ir įvairių klausimų. Ar tikrai atsakinga nurėžti jauną medį vienadienei šventei? Ar turistiniuose maršrutuose akis badantys eglių sausuoliai yra pranašai, kad žaliaskarės Lietuvą jau palieka? Ar plynu kirtimu virtęs šimtametis eglynas yra normalu? Šiuos ir panašius dalykus vienas geriausiai mūsų šalyje išmanančių ekspertų, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) Miškų ir ekologijos fakulteto Miškų monitoringo laboratorijos vadovas prof. dr. Algirdas Augustaitis šiame kontekste teigia, kad pats visada puošė ir puoš tik gyvą eglutę, o žaliaskarės kaip puošė, taip ir puoš Lietuvą.

Ar eglučių verslas prisideda prie tvarumo tikslų ir kur dėti eglutę po švenčių?

„Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad atsitraukė metas, kuomet į žmogų, šventėms į namus besinešantį gyvą eglutę, buvo žiūrima kaip į barbarą, nes dar prieš gerą dešimtmetį labai garsiai skambėjo raginamai gyvas eglutes keisti dirbtinėmis, gaminamomis iš plastiko. Todėl kalėdinių eglaičių auginimo verslas išties sveikintinas reiškinys. Jo atsiradimas iš esmės sumažino medelių vagysčių ir savavališkų kirtimų. Šis verslas nėra nei lengvas, nei paprastas“, – teigia VDU ŽŪA prof. dr. Algirdas Augustaitis, pastebintis, kad eglutė – ne vienmetė daržovė, kurios sėklų pavasarį pasėjęs rudenį jau imi derlių ir gauni pelną.

Iliustracinė nuotrauka iš socialinių tinklų.

„Eglučių auginimas – tai 6–8 m. darbo ir nemažai rizikos, nes medelius bet kada gali užklupti ligos, kenkėjai, sausros. Be to, juos reikia periodiškai karpyti, formuoti, o tai reikalauja daug kruopštaus rankų darbo. Ir būtų tikrai labai blogai, jei politinis požiūris į eglaičių auginimą staiga pasikeistų taip, kaip tai nutiko su kailinių žvėrelių verslu, kurį Seimas šiemet nusprendė Lietuvoje uždrausti. Eglučių plantacijų šeimininkai tokiu atveju savo plotų netgi negalėtų deklaruoti kaip miško jaunuolynų, nes medeliai ankstyvam kirtimui paprastai auginamos žemės ūkio, o ne miško paskirties žemėje“, – aiškina pašnekovas, neslepiantis skeptiško požiūrio į plastikines kalėdines puošmenas, kurių utilizuoti nedidinant šiltnamio efekto yra neįmanoma. „Girdėti balsų, esą deginamos gyvos eglės irgi išskiria CO2, bet nepamirškime, kad augdamos jos sugėrė didžiulius jo kiekius, o degdamos išskirs šilumą“, – primena prof. dr. A. Augustaitis, atkreipiantis dėmesį į dar vieną su kalėdinėmis eglutėmis susijusią detalę – ekspertas nepataria Kalėdoms įsigytų medelių vėliau auginti lauke.

„Pardavimui skirtų eglučių šaknys paprastai būna pakirptos, tad toks medelis arba neprigis, arba visą gyvenimą skurs. Todėl pasibaigus šventėms eglutę kaip būsimą biokuro žaliavą galima nugabenti į specialią surinkimo vietą arba sudeginti savų namų krosnyje – taip kalėdinė eglutė bus visiškai atlikusi savo misiją“, – kalba VDU ŽŪA atstovas.

Siūloma kirsti bent 10–20 metų jaunesnes egles nei yra kertama dabar

Atsakydamas į klausimą, ar žaliaskarėms, be kurių neįsivaizduojame nei savo kraštovaizdžio, nei miškų ūkio verslo, dėl šylančio klimato, sausrų ir apnikusių kenkėjų yra iškilęs realus pavojus išnykti, prof. dr. A. Augustaitis teigia atstovaujantis nuomonei, kad eglės trauktis iš Lietuvos tikrai neketina.

„Pastaraisiais metais didelį nerimą sukėlė dėl kenkėjų žievėgraužių džiūstančios eglės. Tačiau esame sukaupę pakankamai tyrimų rezultatų ir žinome, kad šie kenkėjai daugiausia puola senas egles. Jei kenkėjas bando graužti gyvybingą medį, kuriame vyksta aktyvūs biologiniai procesai, toks medis atsikrato priešų juos mechaniškai užpildamas sakais arba išskirdamas atbaidančias lakiąsias medžiagas, tarp kurių netgi acetonas.

Senoms eglėms susidoroti su sausromis ir kenkėjais daug sunkiau, nes jų imuninė sistema silpna, gyvybiniai procesai sulėtėję“, – analogiją su pagyvenusių žmonių organizmo negebėjimu pasipriešinti virusams primena pašnekovas.

Pasak prof. dr. A. Augustaičio, girdėti balsų, esą eglės, kurių šaknų sistema paviršinė, labai bijo sausrų. Tačiau tyrimų duomenys rodo ir tai, kad jos, jei nėra šimtametės, sausros periodus labai sėkmingai išgyvena tuo metu tiesiog užmigdamos, t. y. sustabdydamos savo fiziologinius procesus, uždarydamos žioteles ir nustodamos garinti vandenį. Gavę lietaus medžiai vėl beregint atgyja. Eglė unikali ne tik tuo, kad stebėtinai kantrai geba iškęsti drėgmės trūkumą, bet pavasarį ir pati pirmoji pradeda vegetaciją – vos pradėjus šilti orams žemės drėgmę ji jau pumpuoja į savo žaliaskarę lają.

Kaip sprendimą, kuris egles ir eglynus apsaugotų nuo žievėgraužių, ekspertas siūlo ūkiniuose miškuose kirsti bent 10–20 metų jaunesnes egles nei yra kertama dabar. „Šiuo metu eglės paimamos iš miško kartais sulaukusios net 100 m., o reikėtų tai daryti joms esant 70–80 metų amžiaus.

Tik periodiškai atnaujinami miškai efektyviai sugeria CO2

Komentuodamas Lietuvoje niekaip neužgęstantį konfliktą tarp miško gynėjų ir jų eksploatuotojų, prof. dr. A. Augustaitis pastebi, jog visuomenei pirmiausia reikia susitarti, ar iš trečdalio šalies teritorijos norime gauti ekonominę naudą. Tikriausiai taip. „Sengires, draustinius, rekreacines teritorijas saugo įstatymas. O jei tūlas miestietis nusiperka sodybą šalia ūkinės paskirties miško ir vėliau piktinasi, kad jį iškirtus vaizdingas reginys pro langą dingo, tai yra tik neatsakingo žmogaus šūkavimas. Miškus būtina eksploatuoti, nes tik periodiškai atnaujinamas miškas yra vienintelė priemonė, kuri efektyviai mažina CO2 kiekį atmosferoje. Suprantama, rezervatai taip pat reikalingi, tačiau oro švarinimo požiūriu jų balansas artėja link nulio, kadangi išvirtę, pūvantys medžiai gamina anglies dvideginį. Jeigu mes tinkamo amžiaus medžius iš miško paimame, iš jų pagaminta medieną angį užrakina ilgam, o toje pačioje vietoje augantis jaunas naujos kartos miškas CO2 nesukuria. Vadinasi, tokio miško balansas yra pliusinis“, – miškų eksploatavimo reikšmę, siekiant mažinti šiltnamio efektą, aiškina prof. dr. A. Augustaitis.

Ateityje Lietuvoje matysime vis mažiau plynų kirtimų

Profesoriaus teigimu, medienos kaip tvarios medžiagos paklausa pasaulyje auga, jos naudojimo sritys, plečiasi. „Iš tiesų apmaudu, kad Lietuvos, kurios trečdalį teritorijos dengia miškai, gyventojai savo buityje tebenaudojame tiek daug drožlių plokštės. Tai medžiaga, kurios sudėtyje yra vos ne 80 proc. sintetinių klijų, o iš jos gaminami net mažamečiams skirti baldai. Atliekų iš drožlių plokštės neįmanoma nei sudeginti, nei kitaip sunaikinti nepakenkiant aplinkai ir dar labiau nedidinant šiltnamio efekto. O medienos, tinkamai eksploatuodami miškus, galime turėti pakankamai, – neabejoja prof. dr. A. Augustaitis, atkreipiantis dėmesį, kad ateityje Lietuvoje matysime ir vis mažiau plynų miškų kirtimų, nes kirtavietėse palikus dalį medžių jie atlieka CO2 sugėrėjų funkciją bei padeda greičiau atsikurti naujam miškui. „Deja, eglėms ir eglynams ši rekomendacija netinka, nes išretintą eglyną aktyviau puola kenkėjai bei išverčia vėjas“, – tereziumuoja prof. dr. A. Augustaitis, teigiantis, kad nors pastaruoju metu ir yra rekomenduodama šalyje didinti mišrių miškų plotus, eglynai savo vietą miško ekosistemoje taip pat turi turės.

Elena Bagdonavičiūtė
Marketingo ir komunikacijos departamento vyresnioji specialistė
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademija

REKLAMA
112

Šalčininkų r.: Kalesninkų sen., Vaidaugų k., ūkinio pastato gyvenamojoje patalpoje, rastas mirusio vyro kūnas

112

Utenoje: Pareiškimas, kad laikotarpyje nuo 2026-11-17 18.00 val. iki 21.00 val., būdamas namuose, per mobiliojo ryšio telefoną…

112

Kaune: Iš ligoninės išėjo ir dingo vyras, gyv. Raseinių r. Virgainių k. Dingusiojo požymiai: trumpų tamsių plaukų, turi…

REKLAMA
112

Šiauliuose: Sumušė vyrą, Nukentėjusysis 2026-11-15 kreipėsi į gydymo įstaigą, jam nustatytas sužalojimas

Trumpi vaizdo įrašai

112

Vilniaus r.: Partrenkė ir mirtinai sužalojo per važiuojamąją kelio dalį ėjusį pėsčiąjį

112

Mažeikiuose: Pagrobė keturis elektrinius įrankius „Bosch“

112

Joniškyje: Apgadintas automobilis VOLVO V60, priklausantis moteriai, Turtinė žala – 550 Eur

112

Šiauliuose: Pavogta prekių už 470 Eur

ELTAELTA rekomenduojaSvarbiausios Lietuvos ir pasaulio naujienos
ELTA.lt →
Šaltinis: ELTA
REKLAMA
112

Rokiškio r.: Moteris pranešė, kad jungėsi prie, galimai, netikro internetinio puslapio, suvedė prisijungimo duomenis ir nuo…

112

Pasvalyje: Vyras pranešė, kad moteris atliko pavedimus į savo sąskaitą be jo sutikimo. Turtinė žala – 742,68 eurai

112

Panevėžyje: Vyras pranešė, kad jungėsi prie, galimai, netikro internetinio puslapio ir buvo nuskaičiuoti pinigai. Turtinė žala –…

112

Klaipėdoje: Pavogtas elektrinis motociklas "Sur-ron LBX&quot

112

Kauno r.: Giraitės k., automobilyje „Bentley Bentayga“ (pagamintas 2016 m.), kilo gaisras, kurio metu apdegė automobilio…

REKLAMA

Aktualijos

112

Mažeikiuose: Ventos g., moteris, melagingai įskundė vyrą, dėl jos atžvilgiu artimoje aplinkoje panaudoto fizinio smurto. Dėl šio…

112

Šiauliuose: Pagrobė parfumuoto vandens pakuočių

112

Pakruojo r.: Sosdvario k., gatvėje, vyras, smurtavo prieš vyrą

112

Pasvalyje: Mūšos g., vyras norėjo registruoti automobilį BMW 525D, kurio identifikavimo numeris turi klastojimo požymių

112

Biržuose: Pavogtas elektrinis dviratis ADO A26S XE

112

Panevėžyje: Vyras pranešė, kad nuo jo banko sąskaitos atlikti pavedimai, kurių jis neatliko. Turtinė žala – 432,19 eurai

112

Vilkaviškyje: Vilniaus g., bendrabučio koridoriuje, kilus konfliktui, vyras smurtavo prieš vyrą

REKLAMA

Krašto žmonės

112

Prienų r.: Pakuonio sen., Patamulšio k., gyvenamosios sodybos kieme rastas keturratis „CAN-AM“ ieškomas Norvegijoje

112

Lazdijų r.: Prie automobilio vairo įkliuvo neblaivus vyras

112

Birštone: Esančių parduotuvių įvykdė vagystes. Nuostolis – 379 eurai

112

Alytuje: Savanorių g., neblaivus (1.09 prom. alkoholio) vyras smurtavo prieš neblaivią (1.76 prom. alkoholio) moterį.…

Aplinkosauga

Vėjo parkų vystytojai prašo peržiūrėti mažesnių projektų vertinimą

112

Ukmergėje: Vytauto g., bute, rasti mirusių vyro ir moters kūnai irimo stadijoje

112

Vilniuje: Sumušė vyrą ir pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „iPhone 14“

REKLAMA

Sportas ir renginiai

112

Šilutės r.: Žemaičių Naumiesčio sen., Vanagių k., rastas moters, kūnas

112

Tauragėje: Pavogti įvairūs daiktai

112

Šiauliuose: Pavogta vyrui, priklausanti striukė

112

Panevėžio r.: Pavogtas automobilio katalizatorius

112

Kaune: Bilietus, nusprendė juos įsigyti. Už perkamus bilietus vyras pervedė 450 eurų į pateiktą banko sąskaitą. Netrukus…

112

Jurbarko r.: Įsibrovė trys kaukėti asmenys, kurie sumušė šeimininką bei reikalavo pinigų

112

Šakiuose: V. Kudirkos g., iš namų išėjo ir iki šiol negrįžo nepilnametė. Mergina yra apie 156 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo,…

112

Ukmergės r.: Siesikuose, Nepriklausomybės g., automobilis VW, vairuojamas vyro, kliudė šalikelėje stovėjusį elektrinį triratį…

REKLAMA
112

Širvintose: Partrenkė ir sužalojo per pėsčiųjų perėją ėjusią pėsčiąją, kuri paguldyta į ligoninę

112

Šalčininkų r.: Kalesninkų sen., Vaidaugų k., ūkinio pastato gyvenamojoje patalpoje, rastas mirusio vyro kūnas

Į viršų