Nuo šių metų sausio pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas maitinimo paslaugoms ir išsinešti teikiamam maistui vėl yra 21 proc. Lengvatinis 9 proc. tarifas galiojo pustrečių metų. Jis buvo nustatytas kaip priemonė padėti per pandemiją labai nukentėjusioms šio sektoriaus įmonėms. Kokią įtaką turėjo didesnis mokesčio tarifas besilankančiųjų kavinėse ir restoranuose kišenei?
Suprantama, kai padidėja PVM tarifas, pirmiausia paslaugas teikiančios įmonės stengiasi panašiu dydžiu pakelti ir paslaugų kainas, nes to nepadarius, mažėja įmonių pelningumas. Iš Valstybės duomenų agentūros paskelbtų išankstinės infliacijos 2024 metų sausį duomenų matyti, kad restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įmonių viešojo maitinimo paslaugų kainos per mėnesį padidėjo 2,8 proc., o valgyklų paslaugų kainos – 3 proc. Toks kainų pokytis per mėnesį istoriškai yra nemažas, tačiau ne toks didelis, apie kokį buvo kalbama praėjusių metų pabaigoje.
Akivaizdu, kad ne visos maitinimo paslaugas teikiančios įmonės, kurios yra PVM mokėtojos, iškart nuo sausio padidino paslaugų kainas tiek, kiek padidėjo PVM tarifas. Tikėtina, kad greičiausiai kainas pakėlė valgyklos. Šių maitinimo įstaigų maisto paslaugų teikėjai gali paprasčiau paaiškinti klientams kainų padidėjimo priežastis, o tokių paslaugų vartojimo mastas veikiausiai mažiau priklauso nuo kainų pokyčių.
Tiesa, nereikia tikėtis, kad dėl PVM tarifo padidinimo Valstybės duomenų agentūros apskaičiuojama maitinimo paslaugų infliacija turėtų augti daugiausia – 11 proc. Į maitinimo paslaugų kainas įskaičiuojami ir alkoholinių gėrimų teikimo paslaugų kainos, o joms PVM tarifas nesikeitė. Kita vertus, akcizas alkoholiniams gėrimams nuo metų pradžios didėjo, bet dėl to galutinė kaina turėjo padidėti tik keliais procentais.
Galbūt maitinimo paslaugas teikiančios įmonės kainas jau padidino praėjusių metų pabaigoje nelaukdamos didesnio PVM tarifo įsigaliojimo datos? Oficialūs duomenys to nerodo, pavyzdžiui, maitinimo paslaugų kainos restoranuose ir kavinėse paskutinį metų ketvirtį padidėjo 1,3 proc., o tai nėra kažkuo išsiskiriantis pokytis. Reikėtų priminti, kad pernai Lietuvoje restoranų, kavinių ir panašių įstaigų teikiamų paslaugų kainos padidėjo 8,5 proc., arba truputį sparčiau negu Latvijoje ir Estijoje (ten kainos didėjo nuo 6,4 iki 7,4 proc.).
Vidutinė atsiskaitymo kortele suma nepasikeitė
SEB banko duomenys apie gyventojų atsiskaitymą kortelėmis naudojantis kortelių skaitytuvu maitinimo įstaigose rodo, kad vidutinė atsiskaitymo vertė sausį buvo 11,8 euro, arba lygiai tokia pati kaip prieš metus. Atsiskaitymų skaičius didėjo beveik 8 proc. Metinis atsiskaitymų kortelėmis vertės pokytis sausį buvo gerokai mažesnis negu praėjusių metų pabaigoje, o tai rodo, kad sausis šiam sektoriui buvo silpnokas.
Tačiau maitinimo kainos vasarį ir kovą neišvengiamai didės labiau negu ankstesnių metų tais pačiais mėnesiais, nes tos maitinimo paslaugas teikiančios įmonės, kurios nepadidino kainų sausį, tą bandys daryti vėlesniais mėnesiais. Padidėjus PVM tarifui ir nepadidinus kainų, tiesiog mažėja tokių įmonių pelningumas. Maitinimo paslaugas teikiančias įmones truputį gelbsti tik tai, kad kai kurios išlaidos (gamtinių dujų, šildymo, kai kurių maisto produktų) sumažėjo, palyginti su ankstesniais metais.
Pirmą ketvirtį didinti maitinimo paslaugų kainas, kai ir taip metų pradžioje gyventojai mažiau išleidžia pinigų tokioms paslaugoms, nėra paprasta. Be to, maitinimo paslaugos per pustrečių metų, kai buvo sumažintas PVM tarifas, padidėjo net trečdaliu, arba labiau negu augo gyventojų pajamos. Bet teigti, kad gyventojų finansinė padėtis yra labai prasta ir dėl didesnių kainų tokių paslaugų vartojimas smarkiai mažėtų, irgi negalima.
Beje, nuo sausio 1 dienos 10 proc. padidėjo minimali mėnesio alga, todėl taip pat padidėjo ir maitinimo paslaugas teikiančių įmonių darbo jėgos sąnaudos. Vėlgi racionalu tikėtis, kad, kaip ir ankstesniais metais, per artimiausius keletą mėnesių tai taip pat darys teigiamą įtaką maitinimo paslaugų kainoms, nes vargu ar daug maitinimo sektoriaus įmonių savininkų ilgai taikysis su mažesniu pelnu ar didesniu nuostoliu.
Komentaro autorius yra SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
ELTA (ELTA)
