Kazlų Rūdos rajone esančiame Pilvės-Vabalkšnės tvenkinyje, kuriame rugsėjo pabaigoje išgaišo tūkstančiai žuvų, žuvininkystės veikla bus atnaujinta, sako tvenkinį valdančios įmonės „Karpis“ vadovas Gustautas Januškevičius.
„Atstatysime telkinį, reikia tiesiog tą įrenginį sutvarkyti iki galo. Kol kas yra planas sutvarkyti iki lapkričio 31 d., jei orai labai netrukdys, o jei ne, tai iki Naujų metų. Vandens lygis bus atstatytas ir viskas bus kaip buvę“, – Eltai penktadienį teigė G. Januškevičius.
Verslininkas sako, kad tvenkinį atnaujinti įmonė planavo dar iki įvykstant ekologinei avarijai, tačiau kurį laiką negavo Aplinkos apsaugos agentūros leidimo nuleisti tvenkinio vandenį ir atlikti remonto darbus.
„Jau nuo vasaros pradžios prašėme leidimo nuleisti tą užtvanką, nes norėjome sutvarkyti tą įrenginį. Norėdami, kad mums leistų nuleisti tą vandenį, turėjome pateikti vadinamąjį atstatomojo įveisimo planą (…) jį esame pateikę ir kaip nuomininkas esame įsipareigoję įžuvinti vėl tą telkinį“, – teigė G. Januškevičius.
„Nuo 2022 m. pradžios darėme ir ekspertizes, projektavimo užduotį atlikome – jau iš anksto tai organizavome, bet užtruko leidimas, be to, įvyko hidrologinė sausra ir va kas gavosi“, – pridūrė įmonės vadovas.
Savivaldybė taršos gyventojams netyrė
Kazlų Rūdos vicemerė Edita Lukoševičienė sako, kad šiuo metu padaryta viskas, kas reikalinga, tvarkant ekologinę avariją Pilvės-Vabalkšnės tvenkinyje.
„Viskas sutvarkyta, šiuo metu ten nėra kažkokių nepadarytų darbų“, – Eltai teigė Kazlų Rūdos vicemerė E. Lukoševičienė.
„Įmonė sutvarkė visus tuos buvusius situacijos padarinius, žuvis – aplinkosaugininkai tai patvirtino. (…) Esame įpareigoję įmonę teikti mums informaciją kas dvi savaites, kad nebūtume nežinioje“, – sakė vicemerė.
Ji taip pat pažymėjo, kad geologai nusprendė netirti artimiausiose gyvenvietėse esančių gręžinių ir šulinių, kadangi jie nuo ekologinės avarijos vietos nutolę pakankamai dideliu atstumu. Taip pat, kaip atkreipė dėmesį E. Lukoševičienė, beveik visi aplinkiniai gyventojai niekad anksčiau nebuvo išsityrę vandens kokybės prie namų esančiuose vandens gręžiniuose, todėl vandens kokybės tuose telkiniuose nėra su kuo palyginti.
„Geologijos tarnyba nematė jokios grėsmės. Nes vis tiek tai ne cheminė tarša, tai – žuvis, organika, atstumai nuo vandenviečių ir kitų gyventojų pakankamai dideli ir tą visumą sudėjus neįžvelgėme rizikos tiek aplink gyvenantiems gyventojams, tiek gamtai“, – pažymėjo Kazlų Rūdos vicemerė.
„Didžioji dalis gyventojų, kurie turi šulinius, (…) teigė, kad nors ir gyvena ten eilę metų, nėra išsityrę vandens. Jei ir būtume ištyrę vandenį gera valia, neturėtume su kuo jo palyginti – gal jis jau prieš tai buvo nekokybiškas. Todėl negalėtume daryti prielaidos, kad vandens kokybei turėjo įtakos šita tarša. Todėl specialistų – tiek veterinarijos, tiek geologų – išvada buvo vieninga, kad įtakos aplinkai nėra, nes tai ne cheminė tarša, ji kitaip sklinda“, – sakė vicemerė.
ELTA primena, kad rugsėjo pabaigoje viešojoje erdvėje pasirodė nuotraukos su tūkstančiais nugaišusių žuvų Pilvės-Vabalkšnės tvenkinyje, esančiame Kazlų Rūdos rajone.
Aplinkosaugininkų teigimu, žuvų kritimą Kazlų Rūdoje esančiame tvenkinyje sąlygojo avarinė tvenkinio savininkės UAB „Karpis“ užtvankos įrenginių būklė, galimai netinkamas Aplinkos apsaugos agentūros išduoto leidimo pažeminti vandens lygį įgyvendinimas ir kritiškas vandens lygio sumažėjimas dėl regione vyravusios hidrologinės sausros.
Rugsėjo 26 d. Kazlų Rūdos savivaldybės dalyje dėl tvenkinyje išgaišusių žuvų buvo paskelbta ekstremali situacija. Ji truko beveik 3 savaites.
Tą pačią dieną Aplinkos ministras Simonas Gentvilas tvirtino, kad savivaldybės meras Mantas Varaška situaciją dėl tvenkinio bei jo užtvankos žinojo jau prieš 1,5 metų. Pasak jo, tvenkinį valdžiusi įmonė ir savivaldybė pusantrų metų derino avarinės būklės remonto projektą, bet užtvanka galiausiai griuvo ir vanduo pradėjo sekti.
Viktorija Smirnovaitė (ELTA)
