Raseinių rajone Dubysos upėje gegužės 26-tąją specialiosios tarnybos nebespėjo iš mirties nagų ištraukti 22 metų Vokietijos piliečio. Kaune studijavęs vaikinas su dviem užsienietėmis draugėmis čia lankėsi savo pažįstamo raseiniškio kvietimu. Kadangi šiluma kvietė atsivėsinti upėje, jaunuoliai linksmai taškėsi prie Maslauskiškių vandens malūno. Viena iš merginų, gurkštelėjusi vandens, supanikavo ir pradėjo skęsti. Abu vaikinai puolė jos gelbėti. Lietuvis skęstančiąją išgelbėjo, tačiau atsisukęs pastebėjo, kad vandenyje nebesimato Vokietijos piliečio, kuris neatsilaikė upės tėkmei ir nešamas pasroviui nuskendo. Po keleto valandų ugniagesiai gelbėtojai jo kūną surado.
Daugelis žmonių mano, kad skęstančiajam reikia bent pabandyti kažkaip padėti. Tačiau gelbėti skęstantįjį rizikuokite tik tada, jeigu esate tikrai geras plaukikas. Ir nedarykite nieko, kas gali sukelti pavojų jums patiems. Visada svarbu prisiminti, kad pirmiausia reikia pasirūpinti savo saugumu, nes jei patys pateksite į bėdą, skęstančiajam padėti nebegalėsite niekaip.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių žmonės pradeda skęsti
- Pasirenkama atoki, nuošali vieta, kurioje nėra daug žmonių, kurią sunku pasiekti gelbėtojams, tad nelaimės atveju gelbėjimo galimybė tampa ribota. Saugiausia plaukioti yra gelbėtojų prižiūrimose vietose. Gelbėtojai nelaimės atveju greičiau suteiks profesionalią pagalbą.
- Neįvertina to, kad kiekvienas vandens telkinys kelia pavojų, todėl prieš brendant į vandenį reikėtų žinoti, kokia vieta pasirenkama, koks yra vandens telkinio gylis, dugnas ir pan.
- Žmonės dažnai pervertina savo plaukimo galimybes, fizinį pasirengimą, neįvertina temperatūrų svyravimo (kaitinant saulei ant kranto ir nutarus atsivėsinti vandenyje). Temperatūrų pokyčiai sukelia lėtinių ligų paūmėjimus, kurie gali privesti prie skendimo.
Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos komisariato informacija